LPT

Go to content

-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
       Angelė Jakavonytė                    
   Partizanai - Miško Broliai
„Visos Lietuvos partizanų vadas, faktiškai vykdęs okupuotos valstybės prezidento pareigas, Jonas Žemaitis-Vytautas vylėsi: „Jei ne dabar, tai už penkiasdešimties, už šimto metų Lietuva, iškovojusi laisvę, įvertins mūsų siekius ir mūsų darbus“.
    Lietuvos laisvės kovos sąjūdis kartu su dar gyvais partizanais įgyvendino kilnų tikslą – rugsėjo 20 d. Kryžkalnyje, Raseinių r., bus atidengtas memorialas visiems žuvusiems ir nukankintiems partizanams bei ryšininkams. Mūsų kilniam tikslui ir architekto Sauliaus Pamerneckio bei skulptoriaus Tado Gutausko pateiktai Lietuvos partizanams atminti memorialo vizijai pritarė politinių kaliniai ir tremtiniai bei visos patriotinės nevyriausybinės organizacijos. Svarbiausi memorialo simboliai – lietuviško kalavijo formos obeliskas su Vyčio kryžiumi viršūnėje ir apie 20 000 partizanų įamžinanti atminimo siena su žuvusių partizano vardais ir pavardėmis bei nežinomo partizano kapas. Deja, dar iki šiol daugelis artimųjų net neturi kur uždegti žvakutės, nes nežino, kokioje duobėje yra užkasti jų artimųjų kūnai, todėl nežinomo partizano kapas ir bus tas simbolinis kapelis visiems nesurastiems partizanams atminti. Labai tikimės, kad kada nors bus surasti ir tinkamai palaidoti visų partizanų kauleliai, bus žinomos visų žuvusiųjų partizanų ir ryšininkų pavardės ir partizanų memoriale vietoje 9 tūkstančių įrašų „Nežinomas partizanas“ įrašysime visų partizanų ir ryšininkų pavardes.
Prieš memorialo Lietuvos partizanams Kryžkalnyje atidarymą, rugsėjo 20 dieną (sekmadienį) 12.00 – 13.00 val. bus aukojamos Šv. Mišios Stulgių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje.
Memorialo atidarymo pradžia Kryžkalnyje – 13.30 val. Memorialą pašventins Kardinolas, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas ir Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.
Renginyje dalyvaus aukščiausi Lietuvos vadovai, partizanai ir kiti garbingi svečiai.
Muzikinius kūrinius atliks Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras, Raseinių rajono kultūros centro mišrus choras „Šatrija“, vadovaujamas Gražvydo Jegnoro, Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“, vadovaujamas prof. Tado Šumsko, solo dainų autorė ir atlikėja – Agnė Sabulytė.
Šis memorialas bus amžinas ir neblėstantis paminklas partizaninio karo dalyviams. Jis pabrėš partizanų ir ryšininkų nepamatuojamą indėlį Nepriklausomybės kovose ir pagerbs kovojusių prieš sovietų okupaciją, žuvusių sovietų lageriuose, tremtyje atminimą.
Memoriale bus įamžinti tie, kurie žuvo, mirė kalėjimuose ar Tolimuosiuose Rytuose ir Sibire. Ačiū Dievui, kai kai kurie partizanai, ištvėrę kankinimus, badą, šaltį sugrįžo į Lietuvą ir galėjo mums paliudyti apie savo ir draugų pasiaukojančias kovas. Tačiau daugelis jų jau išėjo Anapilin.
Todėl rugsėjo 20 d. pagerbkime visus partizanus, uždegdami žvakutes ant visų partizanų kapų bei prie jiems pastatytų paminklų, taip prisimenant jų kilnią ir pasiaukojančią kovą už Lietuvos laisvę.
Šia kilnia akcija paliudysime, jog mums labai svarbi partizanų pasiaukojanti kova. Kad dar gyvi partizanai suprastų, jog jų kova už Lietuvos laisvę yra tikrai vertinama ir neužmiršta.
  Kviečiame partizanų artimuosius, politinių kalinių ir tremtinių organizacijų narius bei visus Lietuvos žmones prisijungti prie šios kilnios akcijos.

     Lietuvos partizanų istorija
  Mieli partizanų vaikai, vaikaičiai ir kiti artimieji, jau turbūt visi žinote, kad rugsėjo 20 d. Kryžkalnyje, Raseinių r. bus atidengtas partizanų memorialas Kryžkalnyje. Tačiau memoriale bus įrašytos tik 11 000 pavardžių, o 9 000 bus įrašyta nežinomas partizanas.
 Šį šeštadienį, rugsėjo 5 d. 13 val. kviečiu visus partizanų giminaičius atvykti į Kasčiūnų kaimą, Varėnos r., kur yra atkurta Pietų partizanų vadų J. Vitkaus-Kazimieraičio ir A. Ramanausko-Vanago vadavietė, kur galėsime pasiklausyti partizano Juozo Jakavonio-Tigro pasakojimo. Padiskutuosime ir pasitarsime, kaip mes giminaičiai galėtumėt prisidėti prie partizanų pagerbimo įamžinimo ir kitais aktualiais klausimais
 Taip pat pabendrauti, pasiklausyti partizanų  dainų.
  Apie savo atvykimą informuokite el. paštu    jakavonyte.partizanai@gmail.com
              Angelė Jakavonytė
Kryžkalnis

    Su Raseinių meru Andriu Bautroniu Kryžkalnyje, Raseinių r., duodami interviu LRT televizijai pristatėme apie čia iškilsiantį didingą memorialą visiems garbingai žuvusiems partizanams ir ryšininkams. Čia bus įamžinti 20 000 partizanų ir ryšininkų, kurie žuvo kovodami, buvo nukankinti ar sušaudyti Lietuvos ir Sibiro kalėjimuose.
  Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pateiks tik apie 12 000 partizanų pavardžių. Kitų 8 000 pavardžių jie nežino, nes niekas iš artimųjų nesikreipė ir neinformavo: vienų partizanų artimieji tiesiog bijojo ir iki šiol bijosi pasakyti, o kitų partizanų artimieji išėjo Anapilin  dar iki Nepriklausomybės pradžios. Labai ačiū už nuoširdžią pagalbą LGGRT centrui ir  direktorei Birutei Teresei Burauskitei.
Šiandien  kalbėdama radijui ir  LRT televizijai paraginau visus, kurie žino ir turi dokumentus, jog jų kaimynas ar giminaitis dalyvavo resistencinėje kovoje ir žuvo, informuoti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą.
Svarbiausi memorialo simboliai – lietuviško kalavijo formos 25 metrų aukščio obeliskas ir apie 20 000 partizanų įamžinanti atminimo siena su žuvusių partizano vardais bei pavardėmis, išpjautomis Vyčio kryžiaus formos stelose  bei nežinomo partizano kapas. Kalavijas, įsmeigtas piliakalnio viršūnėje – tai pergalės ir išsilaisvinimo, gimtosios žemės apsaugos simbolis. Neveltui jį pasirinkome iš šlovingiausios Lietuvos istorijos - LDK laikų, taip siekdami prilyginti partizanų pasipriešinimo kovas skambiausioms lietuvių istorijos pergalėms. Obeliskas - kalavijas bus puikiai matomas vykstantiems svarbiausia Lietuvos magistrale Vilnius-Klaipėda iš dešimčių kilometrų.
Monumento autoriai: architektas Saulius Pamerneckis ir skulptorius Tadas Gutauskas.  
  Greitu laiku gimsiantis monumentas bus amžinas ir neblėstantis paminklas laisvės kovų dalyviams, kuris pabrėš partizanų, buvusių politinių kalinių, tremtinių  nepamatuojamą indėlį Nepriklausomybės kovose ir pagerbs kovojusių prieš sovietų okupaciją, žuvusių sovietų lageriuose, tremtyje, atminimą.
Partizanai ir ryšininkai paaukojo savo gyvybę už tai, kad Lietuva išliktų, ir kad būtų nuplauta savotiškai valstybės gėda, kada be jokio  šūvio, be pasipriešinimo valstybė buvo atiduota okupantui.
Savo kova partizanai parodė, kad gali valstybė priešintis milžiniškai neteisybei, stipresniam  okupantui ir nepalūžti.  Nors jau praėjo 30 metų, kai gyvename  nepriklausomoje Lietuvoje, tačiau  daugelio kritusių kapai nėra žinomi. Šiame monumente  nežinomo partizano kapas leis įamžinti ir tuos, kurie guli kažkur miškuose, pelkėse ir nėra atrasti.
Kartu su kitais Lietuvos laisvės kovų sąjungos bendražygiais Giedriu Gatavecku ir  Sauliu  Černa, nuėjome  sunkų ir akmenuotą kelią, kol buvo priimtas sprendimas pastatyti paminklą visiems garbingai kovojusiems ir žuvusiems partizanams ir ryšininkams. Labai ačiū visiems, kurie paaukojo savo pinigines lėšas, jog galėtume nupirkti žemės sklypus, sumokėti už projektą ir kitus darbus.
Ačiū  Raseinių rajono merui Andriui Bautroniui, jog organizuoja didingo projekto įgyvendinimą.
  Žinomi tik vien iš rėmėjų lėšų, toks monumentas  nebūtų pastatytas. Šio paminklo įgyvendinimu lėšas skyrė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Labai tikimės, jog šį antradienį Vyriausybėje vyksiančiame pasitarime bus pritarta  lėšų skyrimui trečiam etapui, t. y. jog greta paminklo atsirastų informacinis centas, kuriame būtų patalpinta visa informacija apie partizanų kovas, apie kiekvieną partizaną ir ryšininką.
                                                                                                                                                                                    Angelė Jakavonytė
                                         LY5A  LY2NZ  LY3AB  LY3AR  
Apie ruošiamą išleisti leidinuką
          Daugiau:

Laisvė tai siela, kuri gaivina mano Tėvynę.
Nėra laisvės - nėra nei Tėvynės,
nėra Tėvynės - nebus nei Laisvės.
Mylėdamas Lietuvą,  myliu Laisvę, kurią tegali man laiduoti  
nepriklausoma šalis  - mano Tėvynė.
                        Juozas  Tumas-Vaižgantas

  
       Mielieji,
  Nuoširdžiausiai sveikiname visus su Lietuvos Laisvės 30-mečiu.  Prieš  3 dešimtmečius mes visi susitelkėme, buvome vieningi ir drąsiai pasukome istoijos ratą. Branginkime Lietuvos istoriją, neužmirškime savo tautos šaknų. Pastaraisias metais gyvename permainingais laikais, kai Lietuvoje Laisvė patiria įvairius iššūkius. Todėl kiekvienas turime būti pasišventęs ginti mūsų Laisvę, kad niekas nesugalvotų perrašyti istorijos.
  Mūsų visų, o ypač jaunosios kartos pareiga yra saugoti taip sunkiai iškovotą Lietuvos laisvę. Budėkime Laisvės sargyboje, nes istorija moka sukti ratus.
  Už visuomet Laisvą ir Nepriklausomą Lietuvą. Težydi laisvė. Gražios ir pakylėtos šventės visiems ir dar daug puikių darbų Lietuvos labui.
            Nuoširdžiai
    Partizanas Juozas Jakavonis-Tigras
   Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Angelė Jakavonytė


-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
    Adolfas Ramanauskas-Vanagas     (1918 m. kovo 6 d. Niu Britene, JAV – 1957 m. lapkričio 29 d. Vilniuje) – Lietuvos pedagogas, žurnalistas, karininkas, rezistentas, kovotojas už Nepriklausomybę, partizanų vadas, brigados generolas. 2018 m. lapkričio 20 d. LR Seimas Adolfą Ramanauską-Vanagą pripažino Lietuvos valstybės vadovu.
  Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai iškilmingai perlaidoti 2018 m. spalio 6 d. Antakalnio kapinėse valstybės vadovų panteone. Daugiau
           Jonas Žemaitis-Vytautas       (1909 m. kovo 15 d. Palangoje – 1954 m. lapkričio 26 d. Maskvoje, Rusija) – Lietuvos karininkas, rezistentas, partizanų vadas, dimisijos brigados generolas.
Lietuvos partizanų ginkluotųjų pajėgų vadas bei organizatorius, pasipriešinimo Lietuvos okupacijai koordinatorius, 2009 m. kovo 11 d. Seimo deklaracija pripažintas Lietuvos valstybės vadovu, faktiškai vykdžiusiu Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas TSRS okupacijos metais.
                              Juozas Jakavonis-Tigras
   Juozas Jakavonis iš Kasčiūnų kaimo Dzūkijos šiluose, šalia Merkio, – vienas pokario laisvės kovų herojų, tragiško XX amžiaus liudininkas. Subrendęs Nepriklausomybės metais iš arti matė Antrojo pasaulinio karo siaubą, kuris neaplenkė ir jo šeimos. Vos devyniolikos davė partizano priesaiką, aktyviai dalyvavo ginkluotame pasipriešinime.
                                                              
      Partizanas JAKAVONIS JUOZAS - TIGRAS (g. 1925 07 10, Kasčiūnų k., Varėnos r.), Vyčio kryžiaus III laipsnio ordino kavalierius, Pietų Lietuvos partizanų vadų J. Vitkaus-Kazimieraičio ir A. Ramanausko-Vanago ryšininkas,
    Šeima: Žmona Zosė Jakavonienė-Jezukevičiūtė (g.1931m.), tremtinė. Užaugino dvi dukras Angelę ir Birutę. Tėvai: tėvas Julius, mama Karolina. Tėvai 1945 m. savo sodyboje Kasčiūnuose leido partizanų vadams J.Vitkui-Kazimieraičiui ir A.Ramanauskui-Vanagui įsirengti slėptuvę.
    Partizaninė veikla. Juozas Jakavonis dalyvavo Lietuvos išsilaisvinimo kovose nuo 1944 m. iki  1945 m. gruodžio 12 d., kol buvo enkavedistų suimtas su atsišaukimais. Buvo žiauriai kankinams, Varėnoje ir Vilniaus KGB rūsiuose, tačiau neišdavė savo kovos draugų. Tėvų sodyboje iškasė slėptuvę-bunkerį, kuriame slėpė partizanų vadus J.Vitkų-Kazimieraitį ir A.Ramanauską-Vanagą, buvo jų ryšininkas. Šią slėptuvę atstatė (1997 m.), joje dabar priimami lankytojai, pasakojama Lietuvos pasipriešinimo kovų istorija.
Kalėjo: Juozas Jakavonis kalėjo Vilniaus KGB rūsiuose, Kolymos ir Magadano  lageriuose (Rusija, 1946–1953), ištremtas į Krasnojarsko kr. (Rusija, 1953–1959). Grįžęs į Lietuvą, negalėjo prisiregistruoti ir gauti darbo, todėl 2 metus važinėjo dirbti 50 km į Baltarusiją.
     Veikla. 1997 m. atstatė partizanų vadų J.Vitkui-Kazimieraičio ir A.Ramanausko-Vanago vadavietę , joje dabar priimami lankytojai iš viso pasaulio,  pasakojama Lietuvos pasipriešinimo kovas. Parašė ir išleido savo atsiminimų knygą "Šalia mirties", dalyvavo renginiuose JAV, kur Amerikos lietuviams  pasakojo apie partizanų kovas, lankėsi „Amerikos balsas“ studijoje, kur davė interviu įvairių šalių laidoms apie Lietuvos žmonių kovas už laisvę, dalyvavo  Lietuvos ir užsienio lietuvių studijų savaitės konferencijoje skaitė  pranešimą apie partizaninį judėjimą Lietuvoje, skaitė pranešimus Vilniuje, Kaune, Druskininkuose, Alytuje, Varėnoje apie partizanų kovas ir pasiaukojimą. Pasakojimai įamžinti filmuose „Laisvės karžygiai“, „Trispalvis“, „Red Terror on the  Amber Coast“, „Land Of Songs“ , „XX amžiaus liudininkas: Juozas Jakavonis tigras“,  „Nenugalimi“,  „Nepaprasta auka“, vokiečių, gruzinų,  amerikiečių, kanadiečių kurtuose filmuose ir TV laidose bei reportažuose, N.A.Baužytė sukūrė dviejų dalių ciklą „Mūsų  miesteliai“.
    Apdovanojimai. 1998-aisiais Juozas Jakavonis apdovanotas Prezidento V. Adamkaus dekretu, jam įteiktas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinas ir tais pačiais metais įteikta padėka už nuopelnus Lietuvai. Apdovanotas Lietuvos laisvės kovų kryžiumi. Suteiktas Lietuvos kario savanorio statusas (1998 m.). 1994 m. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga J. Jakavonį apdovanojo Pasipriešinimo dalyvio kryžiumi, 1995 m. Tautos fondas (JAV) įteikė padėką už gyvosios istorijos paliudijimus.  2000 m. iš Prezidentas V. Adamkus apdovanojo Lietuvos kariuomenės kūrėjo medaliu, 1999 m. suteiktas Alytaus A. Ramanausko-Vanago gimnazijos Garbės nario vardas.  Nuo 2015 m. lapkričio 15 d. išrinktas seniausios lietuvių studentų organizacijos Neo-Lithuania („Naujoji Lietuva“) Garbės nariu, 2018 m. jis apdovanotas Varėnos rajono savivaldybės garbės ženklu „Už nuopelnus Varėnos kraštui“.

    Kiekvieną dieną, jis būdamas 94 metų, neatlygintinai atvykstantiems lankytojams pasakoja apie partizanų kovas, daug dėmesio skiria Lietuvos jaunimo patriotiniam ugdymui. Čia apsilanko lankytojai ne tik iš Lietuvos, bet iš viso pasaulio.
                                             Angelė Jakavonytė
   

    Seimas 2021-uosius paskelbė Juozo Lukšos-Daumanto metais
                                                     Svetainės/Diplomo Kordinatorius- menedžeris @ LY1YY                           Serv. admin. @ LY2QS
Back to content